Prekyba žmonėmis – ne tik filmuose ar tolimose šalyse vykstantis nusikaltimas. Ji vyksta ir šalia mūsų, o už patrauklaus darbo pasiūlymo, pažado padėti ar naujos pažinties internete gali slėptis apgaulė, spaudimas ir siekis pasinaudoti žmogaus pažeidžiamumu.
Vertingoje paskaitoje apie šiuolaikines prekybos žmonėmis formas, skaitmenines grėsmes ir saugaus kontakto su nukentėjusiu žmogumi užmezgimą dalyvavo Pakruojo nestacionarių socialinių paslaugų centro Laikino gyvenimo namų padalinio vedėja socialiniam darbui Nataša Cimnolonskienė ir Pagalbos šeimai tarnybos atvejo vadybininkė Edita Maižvilienė.
Kalbėta apie skirtingas išnaudojimo formas:
- seksualinį išnaudojimą;
- priverstinį darbą ir vergiškas darbo sąlygas;
- vertimą vogti, platinti narkotikus ar daryti kitus nusikaltimus;
- fiktyvias santuokas;
- priverstinį elgetavimą;
- neteisėtą organų, audinių ar ląstelių paėmimą.
Prekyba žmonėmis dažnai prasideda ne nuo atviros prievartos. Pirmiausia gali būti pelnomas žmogaus pasitikėjimas, žadamas geresnis gyvenimas, siūlomas darbas ar pagalba, o vėliau atsiranda kontrolė, grasinimai ir baimė.
Todėl svarbu ne klausti: „Kodėl žmogus tiesiog neišėjo?“, bet stengtis suprasti: „Kas jam neleido išeiti?“
Kuo daugiau žinome, tuo greičiau galime pastebėti pavojų ir padėti žmogui nelikti vienam.
