Menu Close

Savivertė: kodėl kartais jaučiamės nepakankamai geri?

Ar kada nors teko save lyginti su kitais ir pagalvoti, kad kažkam gyvenime sekasi geriau? Kad kiti yra gražesni, protingesni, sėkmingesni ar labiau verti gerų dalykų? O gal net ir sulaukus pagyrimo kyla mintis, kad iš tikrųjų nieko ypatingo nepadarėte?

Tokios mintys pažįstamos daugeliui žmonių. Jos gali būti susijusios su saviverte- tuo, kaip vertiname save, savo gebėjimus ir kokią vertę jaučiame turintys.

Kas yra savivertė?

Savivertė- tai mūsų požiūris į save, savo vertės ir svarbos suvokimas. Ji atsispindi tame, kaip kalbame su savimi, kaip reaguojame į nesėkmes, kritiką, kitų žmonių nuomonę ir kaip elgiamės kasdienėse situacijose.

Svarbu suprasti, kad sveika savivertė nereiškia, jog visada turime savimi pasitikėti, mėgti kiekvieną savo savybę ar būti patenkinti visais savo sprendimais. Tai gebėjimas priimti save tokį, koks esi, suprantant, kad turi tiek stiprybių, tiek trūkumų. Padarytos klaidos ar nesėkmės nepaverčia žmogaus mažiau vertingu.

Kodėl kartais jaučiamės nepakankamai geri?

Savivertė formuojasi palaipsniui, veikiama mūsų patirčių, santykių ir aplinkos. Tam įtakos gali turėti įvairūs veiksniai:

  • Vaikystės patirtys. Nuolatinė kritika, lyginimas su kitais, aukšti aplinkinių lūkesčiai ar retai išsakomas palaikymas gali paskatinti abejoti savo verte.
  • Kitų žmonių nuomonė. Kai mūsų savijauta labai priklauso nuo aplinkinių pritarimo, tampa sunku jaustis gerai su savimi, jei nesulaukiame pagyrimo ar pripažinimo.
  • Lyginimasis su kitais. Dažnai matome tik gražiausią kitų gyvenimo pusę, tačiau savo kasdienybę lyginame su tuo, ką kiti nori parodyti. Tai gali kelti nepasitenkinimą savimi.
  • Nesėkmės ir klaidos. Kartais vienas nepasisekęs darbas, netinkamas sprendimas ar kritiška pastaba priverčia suabejoti ne tik savo gebėjimais, bet ir savimi kaip žmogumi.
  • Noras viską atlikti nepriekaištingai gali lemti nuolatinį nepasitenkinimą savimi, nes net ir pasiekus tikslą atrodo, kad buvo galima padaryti geriau.

Kaip atpažinti žemą savivertę?

Žema savivertė ne visada akivaizdi. Kartais žmogus atrodo pasitikintis savimi, tačiau viduje nuolat abejoja savo gebėjimais ir verte.

Apie žemesnę savivertę gali signalizuoti šie požymiai:

  • Dažnai save kritikuojate ir pastebite daugiau trūkumų nei stiprybių.
  • Sunku priimti komplimentus, pagyrimus ar pripažinti savo pasiekimus.
  • Bijote suklysti, todėl vengiate naujų veiklų ar iššūkių.
  • Dažnai jaučiatės kalti, net kai tam nėra aiškios priežasties.
  • Sunku pasakyti „ne“, nes bijote nuvilti kitus ar būti atstumti.
  • Kitų žmonių nuomonė apie jus atrodo svarbesnė už jūsų pačių požiūrį į save.

Kaip stiprinti savo savivertę?

Savivertė nėra nekintanti- ją galima stiprinti kasdieniais pasirinkimais ir nauju požiūriu į save. Tam nereikia didelių pokyčių. Pradėti galima nuo nedidelių dalykų.

  1. Atkreipkite dėmesį į tai, kaip kalbate su savimi.

Pastebėkite, kokios mintys kyla, kai suklystate ar kažkas nepavyksta. Ar sakytumėte tokius žodžius artimam žmogui? Mokykitės su savimi kalbėtis taip, kaip kalbėtumėte su žmogumi, kuriam norite padėti, o ne jį pasmerkti.

  1. Nustokite lyginti savo gyvenimą su kitų.

Kiekvieno žmogaus gyvenimo aplinkybės, galimybės ir patirtys skiriasi. Kitų žmonių pasiekimai neatima jūsų vertės. Verčiau palyginkite save su tuo, koks buvote anksčiau, ir pastebėkite savo asmeninę pažangą.

  1. Išmokite pastebėti savo stiprybes.

Dažnai daug lengviau įvardyti tai, kas mums nepavyksta, nei tai, ką darome gerai. Pabandykite kasdien prisiminti bent vieną savo stiprybę, pasiekimą ar dalyką, kuriuo galite pasidžiaugti. Net ir maži dalykai yra svarbūs.

  1. Leiskite sau klysti.

Klaidos yra natūrali gyvenimo dalis. Jos nereiškia, kad esate nevykęs ar negebantis. Vietoj savęs kaltinimo pabandykite pagalvoti, ko ši patirtis jus išmokė ir ką kitą kartą galėtumėte padaryti kitaip.

  1. Mokykitės nustatyti asmenines ribas.

Jūs neprivalote visiems įtikti, nuolat sutikti su kitų prašymais ar aukoti savo poreikius dėl aplinkinių. Gebėjimas pasakyti „ne“ yra svarbi pagarbos sau dalis.

  1. Rūpinkitės savimi.

Skirkite laiko veikloms, kurios teikia džiaugsmą, pasirūpinkite poilsiu, fiziniu aktyvumu ir bendravimu su žmonėmis, šalia kurių jaučiatės priimami. Rūpinimasis savimi nėra savanaudiškumas.

Kada verta kreiptis pagalbos?

Jeigu nuolatinis savęs nuvertinimas trukdo kurti santykius, priimti sprendimus, siekti tikslų ar džiaugtis kasdienybe, verta pasikalbėti su psichologu. Kartais sunku pačiam suprasti, iš kur kyla neigiamos mintys apie save ir kaip jas pakeisti. Psichologas gali padėti geriau pažinti save, suprasti savo patirtis ir atrasti palankesnį santykį su savimi.

Atminkite: jūsų vertė nepriklauso nuo to, kiek pasiekėte, kiek uždirbate, kaip atrodote ar ką apie jus galvoja kiti. Jums nereikia būti tobulam, kad būtumėte vertas pagarbos, meilės ir gero gyvenimo.

Informaciją parengė psichologė Otilija Laurikietė

Skip to content