Mūsų šalyje savižudybės problema yra ypač skaudi – sunku rasti žmogų, kuris nėra su ja susidūręs viena ar kita forma: ar tai būtų sunkūs gyvenimo epizodai, ar artimas žmogus, savo noru pasitraukęs iš gyvenimo.
Ką norėčiau pasakyti žmogui, kuris yra galvojęs ar šiuo metu galvoja apie savižudybę? Pirmiausia noriu jį ar ją padrąsinti ir pasakyti, kad palūžti yra visiškai žmogiška – nesvarbu, ar esi įmonės vadovas, ar gydytojas, ar vairuotojas. Visiškai normalu vieną dieną išsekti ir pasakyti sau: dabar privalau sustoti. Turiu paklausti savęs, kur link aš einu ir kas man yra svarbiausia? Bet kuriam žmogui svarbiausia yra savijauta. Jei norite, kad būtų laimingi jūsų aplinkiniai, visų pirma turite pats jaustis gerai. Jei norite pasirūpinti kitais, svarbiausia pirma pasirūpinti savimi. Ne pinigai saugo šeimos ar santykių gerovę, o žmonių savijauta.
Mylėk savo artimą kaip save patį… Galvok apie tai, kuo gali sau padėti ir suprask, kad tai gali nutikti bet kuriam iš mūsų ir kiekvienas galime atrasti atramą. Visi jausmai yra būdingi kiekvienam iš mūsų – palūžti gali ir psichologas. Svarbiausia palūžus nebijoti kreiptis pagalbos – dabar svarbiausia ir būtina pasirūpinti savimi. Mintys apie savižudybę atsiranda ne todėl, kad žmogus nenori gyventi. Kiekvienas žmogus stipriai nori gyventi, bet būna, kad jis jaučiasi nerandantis daugiau jėgų savo patiriamos kančios akivaizdoje.
Manau kiekvienas turėtume suprasti, kad žmogaus galimybės yra ribotos. Todėl šiuo metu lemtingai svarbu pasirūpinti savimi: galbūt pasakyti, kaip jaučiuosi artimam žmogui, gal kreiptis į psichologą, tiesiog žinoti, kad ši būsena yra laikina ir kad tikrai gali būti geriau. Nepasilikti visko tik sau.
Susidūrę su savižudybės grėsme turime suprasti, kad nėra gėda jaustis blogai, nėra gėda, jei tavo artimas žmogus galvoja apie savižudybę. Tokiam žmogui turime leisti kalbėti, o ne slopinti sakydami: Nieko tokio, kitiems būna blogiau! Susiimk. Taip sakydami mes netiesiogiai pasakome: Aš nesuprantu tavęs. Tai žmogų verčia dar labiau užsisklęsti, užsidaryti, nekalbėti apie savo sunkumus, o jo mintys gali tapti dar intensyvesnės, o savižudybės rizika – augti. Taigi turime kaip tik sakyti: Pasipasakok, aš esu čia, aš girdžiu tave. Pasitarkime, kur galime rasti pagalbą. Ir tos pagalbos drauge ieškokime.
Emocinė parama telefonu teikiama šiais kontaktais:
„Jaunimo linija“ – 8 80028888 : visą parą.
„Vaikų linija“ – 116111 : 11:00 – 23:00 kasdien.
„Vilties linija“ – 116123 : visą parą.
„Pagalbos moterims linija“ – 880066366 : visą parą.
,,Nelik vienas – pagalbos vyrams linija“ – 8 60411119 : kasdien 18:00 – 21:00 val.
Informaciją parengė Socialinė darbuotoja darbui su šeimomis Lina Linkaitė