Menu Close

Išvyka į Kaziuko mugę

Kaziuko mugė turi gilias istorines šaknis. Kaip teigia istoriniai šaltiniai, ji tokį vardą gavo nuo svarbiausio Lietuvos šventojo karalaičio Kazimiero. Jis mirė 1484 m. kovo 4 d., yra palaidotas Vilniuje. Šv. Kazimiero diena minima būtent kovo 4 d. Šventuoju Kazimieras buvo paskelbtas 1602 m., o Lietuvos globėju – 1636 m. Tai, kad būtent Kaziuko mugė tapo labai populiaria, lėmė ir palanki jos data. Kadangi netrukus po Kaziuko mugės ateidavo pavasaris ir sėja, daug kas mugėje stengėsi tiek parduoti, tiek įsigyti reikalingų namų apyvokos dirbinių ir ūkyje reikalingų dalykų. Pamažu mugė tapo pagrindine pavasario sezono muge. Kaziuko mugė ypač išpopuliarėjo X1X a., kai kilo susidomėjimas valstietiškąją kultūra. Mugė tapo ne tik ekonominiu, bet ir kultūriniu reiškiniu, kuri išliko populiari iki šių dienų. Kaziuko mugėje amatininkai, menininkai, tautodailininkai, rankų darbo meistrai rodo savo kūrybą, yra vaišinamasi tradiciniais lietuviškais valgiais, prekiaujama verbomis, grojama, vaidinama, šurmuliuojama, linksminamasi.

2023 m. kovo 3 d. Pakruojo kultūros centro Klovainių skyrius kvietė visus į Klovainių seniūnijos kiemą, kur vyko jubiliejinis 20-asis Kaziuko mugės turgelis. Išvyką į renginį Pakruojo seniūnijos šeimoms organizavo Pakruojo NSPC atvejo vadybininkė Irena Narušaitienė, Kadangi vykom pirmą kartą, prekiauti nebuvom pasiruošę, bet norėjom pamatyti kitų darbus, pabendrauti, paklausyti liaudies muzikos. Mugėje buvo visko: keramikos, pintų krepšių, velykinių ir kitų suvenyrų, medinių šaukštų, duonos, lašinių, bandelių, saldumynų, raganų, vėjo malūnų, žydinčių tulpių, rankų darbo nėrinių ir mezginių, net sunku viską ir išpasakoti. Grožėjomės tautodailininko, medžio drožėjo Egidijaus Impolio sukurta Šv. Kazimiero skulptūra, verpstėmis, mediniais šaukštais. Klausėmės skrabalų, molinių švilpynių ir kapelos ,,Linksmieji kaimynai“. Susipažinome su Kaziuko mugės prie Daugyvenės istorija, tradicijomis, tautodailininkų darbais, apžiūrėjome per 20 metų užfiksuotą Kaziuko turgelio fotografijų parodą. Grįžome pilni įspūdžių.

Išvykos tikslas – stiprinti įvairių socialinių grupių bendruomeniškumą, puoselėti lietuvių liaudies tradicijas.

Informaciją parengė Pakruojo NSPC atvejo vadybininkė Irena Narušaitienė

 

Skip to content