Kiekvieną dieną galvojame šimtus minčių – apie save, kitus žmones, situacijas. Tačiau ne visos mūsų mintys yra tiksliai atspindinčios realybę. Kartais jos būna iškraipytos – tai vadinama mąstymo klaidomis.
Tai automatiniai, dažnai net nepastebimi mąstymo būdai, dėl kurių situacijas vertiname neobjektyviai ir sau nepalankiai.
Kokios dažniausios mąstymo klaidos?
- „Viskas arba nieko“ mąstymas. Situacijos vertinamos kraštutinumais – arba labai gerai, arba labai blogai. („Jei nepasisekė idealiai – vadinasi, viskas nepavyko.“)
- Tikimasi blogiausio įmanomo scenarijaus. („Jei suklysiu, viskas bus blogai.“)
- Minčių skaitymas. Manoma, kad žinome, ką galvoja kiti. („Jie turbūt galvoja, kad aš nesugebu.“)
- Perdėtas apibendrinimas. Viena patirtis pritaikoma visoms situacijoms. („Man nepasisekė – man niekada nesiseka.“)
- Dėmesys tik neigiamam. Pastebimos tik klaidos ar trūkumai, ignoruojant tai, kas pavyko.
- Savęs kaltinimas. Prisiimama atsakomybė už dalykus, kurių negalime kontroliuoti.
Kaip atpažinti mąstymo klaidas?
Mąstymo klaidos dažniausiai pasireiškia labai greitai ir automatiškai, todėl jas pastebėti gali būti sudėtinga. Tačiau yra keli ženklai, kurie padeda jas „pagauti“:
- Stipri ir staigi emocija. Jei emocija kyla greitai ir yra labai intensyvi (pvz., stiprus nerimas, pyktis ar liūdesys), dažnai ją lydi iškraipyta mintis.
- Kraštutiniai žodžiai mintyse. Tokie žodžiai kaip „visada“, „niekada“, „visi“, „niekas“, „privalau“, „negaliu“ dažnai rodo mąstymo klaidas.
- Spėjimas vietoj fakto. Kai pagaunate save galvojant „jis turbūt galvoja…“, „tikrai bus blogai…“, verta sustoti – tai gali būti interpretacija, o ne realybė.
- Vienos detalės sureikšminimas. Pastebite tik vieną neigiamą dalyką, ignoruodami visą kitą kontekstą.
- Vidinis kritikas. Mintys apie save yra labai griežtos, kritiškos, kartais net žeidžiančios („aš nieko nesugebu“, „esu nevykęs“).
- Kūno signalai. Įtampa, nerimas ar diskomfortas kūne kartais atsiranda dar prieš sąmoningai suvokiant mintį – tai gali būti ženklas, kad galvoje vyksta neigiami vertinimai.
Taip pat gali padėti paprastas sustojimas ir klausimai sau:
- Ką aš dabar galvoju?
- Ar tai faktas, ar mano interpretacija?
- Ar yra kitų galimų paaiškinimų?
- Ar ši mintis man padeda, ar kenkia?
Kaip su jomis tvarkytis?
Mąstymo klaidų visiškai atsikratyti nepavyks – jos yra natūrali žmogaus mąstymo dalis. Tačiau galima išmokti jas atpažinti ir keisti:
- Sustabdyti automatinę mintį. Pastebėjus neigiamą mintį, verta trumpam sustoti.
- Patikrinti realybę. Paklausti savęs: „Ar turiu įrodymų, kad tai tikrai tiesa?“
- Ieškoti alternatyvų. Pabandykite suformuluoti labiau subalansuotą mintį. („Man nepavyko šį kartą, bet tai nereiškia, kad nepavyks ateityje.“)
- Lavinti savikritiškumą su švelnumu. Svarbu ne kritikuoti save, o mokytis suprasti.
Kodėl tai svarbu?
Mūsų mintys daro didelę įtaką emocijoms ir elgesiui. Neigiamos, iškraipytos mintys gali didinti nerimą, liūdesį ar nepasitikėjimą savimi.
Išmokus jas atpažinti, atsiranda daugiau aiškumo, ramybės ir galimybės rinktis, kaip reaguoti. Jei pastebite, kad neigiamos mintys kartojasi, kelia daug įtampos ar trukdo kasdieniam gyvenimui, verta kreiptis į psichologą – specialistas gali padėti geriau suprasti savo mąstymą ir rasti veiksmingų būdų su juo tvarkytis.
Psichologės Otilijos Čepaitytės informacija