Užgavėnės – sena žiemos šventė, žinoma visose europos šalyse. simbolizuojanti žiemos išvarymą, siekiant kuo greičiau prisišaukti pavasarį. Ši šventė taip pat skirta ir įvairiausioms negandoms, nelaimėms, ligoms, susikaupusioms per metus, išvaryti.
Užgavėnės pastovios datos neturi – jos švenčiamos likus septynios savaitėms iki Velykų, taigi data kasmet kinta nuo vasario 3 iki kovo 9 dienos. Užgavėnės visada švenčiamos antradienį.
Seniau Užgavėnės buvo vadinamos Ragučio švente. Per Užgavėnes tradiciškai buvo dirbami tik lengvi darbai, gaminamas maistas bei sočiai valgoma, pramogaujama. Liaudyje sakoma, jeigu sunkiai per Užgavėnes dirbsi, tai „per visus metus nebus poilsio, nepabaigsi darbų”.
Anksčiau Užgavėnių dieną buvo stebimi orai ir pagal juos sprendžiama, kokie bus metai ir koks – derlius: jeigu saulė šviečia – reikia skubėti pavasarį anksti sėti, jeigu šlapia ir drėgna – bus geri metai, javai augs bet kur pasėti, o jeigu Užgavėnių dieną kiemuose pilna sniego – tai ir Velykos bus su sniegu.
Užgavėnės – diena be dietų: tikima, kad jei per Užgavėnes gerai ir sočiai valgysi – būsi sotus ir stiprus visus metus. Pagal tradicijas Užgavėnių dieną turėtų būti valgoma 7-12 kartų.
Per Užgavėnes valgomi įvairūs valgiai: šiupinys, spurgos, šaltiena ir t.t., bet pats populiariausias patiekalas – blynai. Blynus kepa iš miltų, iš bulvių, su įdarais, saldžius, sūrius, didelius ir mažus – įvairiausius
2025 m. kovo 4 d. atsižvelgiant į visas Užgavėnių tradicijas, buvo suorganizuota linksma ir turininga žiemos išvarymo šventė socialinių paslaugų gavėjams. Dalyviai buvo supažindinti su Užgavėnių tradicijomis ir istorija, sužinojo, kodėl tokie svarbūs per Užgavėnes blynai? Todėl, kad blynas yra apvalus, o anksčiau apskritimas buvo suvokiamas kaip neprieinama erdvė piktosioms dvasioms. Kita vertus, karštas, didelis, geltonas blynas – sugrįžtančios saulės simbolis.
Kol vieni kepė blynus, kiti ruošėsi užgavėnių šėlionėms, persirengdami ir užsidėdami kaukes, juk vienas iš pagrindinių Užgavėnių šventės atributų yra kaukės ir persirengėliai, kas sukelia daug teigiamų emocijų ne tik vaikams, bet ir suaugusiems. Tuo ir patys įsitikinome besiruošdami ir pramogaudami. Labai džiugu, kad mūsų Užgavėnių šventėje dalyvavo ne tik vaikai, bet ir tėveliai bei seneliai, juk tradicijos perduodamos iš kartos į kartą.
Renginio tikslas – stiprinti socialinį darbą su šeima, perduodant ir puoselėjant švenčių tradicijas. Juk šventės – tai bendrystė, džiaugsmas, gera emocinė sveikata.
Informaciją parengė ir šventę suorganizavo Pakruojo nestacionarių socialinių paslaugų centro atvejo vadybininkė Irena Narušaitienė
