| Psichologas – tai specialistas, pasiruošęs išklausyti žmogų, turintį psichologinių sunkumų, padėti jam rasti išeitis iš susidariusios sudėtingos gyvenimo situacijos ir pasijusti geriau. Psichologas nėra gydytojas, todėl nereikia sirgti ar jausti organizmo sutrikimo požymius, jog galėtumėte į jį kreiptis. Į psichologą galite kreiptis, kai jaučiate poreikį pasikalbėti apie įvairiose gyvenimo srityse kylančius sunkumus, išgyvenimus, savo savijautą, nuotaiką ir kitais rūpimais klausimais, kad galėtumėte geriau suprasti patį save ir sau padėti.
Nors savo emocinę būklę dažnai esame linkę nuvertinti, laikydami ją ne tokia svarbia kaip fizinė sveikata, visgi psichologinė būsena yra vienas iš pagrindinių veiksnių, darančių įtaką mūsų gyvenimo kokybei, fiziologinei būklei bei galimų ligų atsiradimui, todėl itin svarbu ja rūpintis, o prireikus – kreiptis pagalbos į psichologą. |
Į psichologą galite kreiptis dėl patiriamų psichologinių sunkumų:
- Jeigu vaikas arba Jūs turite emocinių sunkumų. Tai yra, stebite ilgalaikę prastą nuotaiką: jaučiatės prislėgtas, vis liūdnas, dažnai verkiate, jaučiatės vienišas, irzlus, labai jautrus, greitai, dažnai ir stipriai supykstate, nuotaikos labai greitai keičiasi. Emociniai sunkumai gali pasireikšti ir dažnais sveikatos skundais: dažnai skundžiatės pilvo, galvos, širdies skausmais, galvos svaigimu, pykinimu, sunkumu kvėpuoti, nors gydytojai nenustato jokios ligos; skundai ypač padažnėja nerimaujant jums nepalankiose aplinkybėse (ryte prieš einant į darbą/vaikams į mokyklą, kilus konfliktui su šeimos nariais ar draugais ir pan.).
- Jeigu Jūs arba Jūsų vaikas turi adaptacijos sunkumų. Tai yra, kai sunku priprasti prie pasikeitusių gyvenimo aplinkybių, tokių kaip skyrybos, vaikams – patėvio ar pamotės ir jų vaikų atsikraustymas į namus, brolio ar sesers gimimas, persikraustymas gyventi į kitą vietą, mokyklos ar klasės pakeitimas. Visiems reikia laiko priprasti prie tokių didelių gyvenimo pokyčių, Jūs gali jaustis liūdni, pasimetę ar pikti, tad visiems reikia būti kantriems. Vis tik jei vaikas arba Jūs ilgesnį laiką negalite susitaikyti su pokyčiais, verta kreiptis pagalbos.
- Jeigu Jūs arba vaikas išgyvena potrauminį stresą dėl patirtų siaubingų, sukrečiančių įvykių, tokių kaip šeimos nario, draugo ar gyvūnėlio netektis, labai sunki paties vaiko ar artimojo liga, patirta prievarta.
- Jeigu Jūs arba vaikas turi elgesio sunkumų. Tai yra, Jums niekaip nepavyksta suvaldyti vaiko elgesio: vaikas neklauso, nesilaiko taisyklių namuose ir mokykloje, yra impulsyvus (apimtas emocijų elgiasi neapgalvotai), pratrūksta pykčiu (supykęs rėkia, keikiasi, mušasi, spardosi, kandžiojasi, tranko ir svaido daiktus, bėga tolyn nesidairydamas ir pan.) ar apgalvotai gąsdina kitus, skriaudžia vaikus ar gyvūnus, tyčia gadina daiktus, vagia. Taip pat, jeigu Jums nepavyksta savęs sukontroliuoti – dažnai pratrūkstate pykčiu, išsiliejate ant kitų žmonių, dažnai šaukiate, rėkiate, norisi įsivelti į muštynes, negebate išklausyti kito žmogaus nuomonės, greitai užsiplieskiate.
- Jeigu vaikas arba Jūs vartojate žalingas medžiagas: rūkote, dažnai geriate alkoholinius gėrimus, vartojate narkotikus, gydytojo nepaskirtus vaistus, svaiginatės uostydamas lakias medžiagas ir pan.
- Jeigu Jūs arba vaikas turite bendravimo sunkumų: esate uždaras, vengiate bendravimo; nepasitikit savimi, esate itin įsitempęs, drovus socialinėse situacijose, norit draugauti, bet nepavyksta susirasti draugų arba užmegzti pokalbio su kitu žmogumi, jeigu vaikas patiria bendraamžių patyčias.
- Jeigu vaikas turi mokymosi sunkumų: jam sunku mokykloje mokytis, susikaupti per pamokas ar ruošiant namų darbus, nesupranta mokytojų aiškinimo, vis gauna prastus pažymius, nebenori mokytis, vengia eiti į mokyklą, neatlieka namų darbų, bėga iš pamokų.
- Jeigu Jūs arba vaikas turite valgymo sunkumų: esate įsitikinęs, kad esate per storas, nors taip nėra, siekiat numesti svorio valgydamas labai mažai arba labai daug sportuodamas; persivalgot ir paskui išvemiat maistą; turit labai siaurą maisto racioną.
- Jeigu Jūs arba vaikas turit miego sunkumų: sunku užmigti vakare, baisu eiti miegoti, dažnai sapnuojate košmarus, dažnai naktį prabundat, ryte prabundat per anksti ir nebegalit užmigti; arba išmiegojęs visą naktį, ryte vis tiek būnat neišsimiegojęs, būnat apsnūdęs dienos metu, jaučiat miego trūkumą.
- Namuose kyla šeimos santykių sunkumų: sunku suprasti vieniems kitus, nesutariat tarpusavyje, vaikai dažnai pešasi, nesutaria tarpusavyje.
Psichologė konsultacijas teikia nuotoliniu būdu:
- Telefonu: +370 602 17058
- Skype: ingrida.jezdauskiene
- Facebook: Psichologė Ingrida
- Naudojant ZOOM platformą