Menu Close

Nematomos patyčios

Šiuo metu patyčios – viena aktualiausių problemų mokyklose. Lietuvoje, palyginus su kitomis Europos šalimis, su šia problema pradėta kovoti palyginti neseniai, tačiau statistika rodo, kad mūsų šalyje šiam klausimui turėtų būti skiriama ypatingai daug dėmesio.

2023 m. sausio 31 d. socialinė darbuotoja – emocinės paramos savanorė Lina Garliavos Adomo Mitkaus pagrindinės mokyklos mokiniams pravedė seminarą, kurio tema „Nieko apie mus be mūsų: LGBT jaunimo įgalinimas kovoje prieš patyčias“.

Seminaro metu buvo aptarta homofobinių patyčių samprata, patyčių atpažinimas, galimos patyčių pasekmės, kodėl ir kaip vaikai tyčiojasi, ką daryti, kai vaikas patiria patyčias, tyčiojasi iš kito, stebi patyčias, ko nereikia daryti, kur kreiptis pagalbos.

Homofobinės patyčios – tai specifinė dėl menamos ar realios lytinės orientacijos prieš asmenis nukreipta patyčių forma. Patyčias dėl lytinės orientacijos patiria tiek savo lytinę orientaciją slepiantys, tiek neslepiantys homoseksualūs ir biseksualūs jaunuoliai. Tačiau jie nėra vienintelė šio tipo patyčias patirianti grupė. Homofobinės patyčios paliečia ir tuos mokinius, kurie neatitinka stereotipinio vyro ar moters įvaizdžio, arba savo elgesiu išsiskiria iš daugumos. Be to, šias patyčias patiria ir homoseksualių ar biseksualių draugų bei šeimos narių turintys jaunuoliai. Pagaliau keiksmažodžiai „pydaras“ ir „gaidys“ yra vieni labiausiai žeminančių, todėl dažniausiai vartojami norint asmenį, nepriklausomai nuo jo lytinės orientacijos, stipriai įžeisti ir įskaudinti. Iš tiesų, homofobines patyčias gali patirti ir, neretai, patiria, kiekvienas mokykloje besimokantis jaunuolis.

Homofobinės patyčios iš kitų patyčių išsiskiria tuo, kad dažniausiai jaunas žmogus neranda paramos ne tik mokykloje, bet ir savo šeimoje. LGBT jaunuoliai neretai slepia savo lytinę orientaciją nuo tėvų, o ją pripažinę – neretai yra atstumiami šeimos narių. LGBT jaunuoliams mokykla gali būti nesaugia vieta dėl daugelio priežasčių. Kai mokiniai mokykloje jaučiasi nesaugiai ar nejaukiai, jie gali būti priversti vengti tam tikrų mokyklos vietų ar užsiėmimų, kuriuose jie jaučiasi nepageidaujami, arba gali nuspręsti apskritai nelankyti mokyklos. Priešiška mokyklos atmosfera daro įtaką LGBT mokinių galimybėms visapusiškai įsitraukti į mokyklos bendruomenės veiklą. Nesaugumo jausmas mokykloje gali neigiamai paveikti moksleivių galimybes siekti akademinių rezultatų.

Emocinės paramos linijos kasmet sulaukia daugybę vaikų skambučių ir žinučių dėl patyčių, kurios yra žalojanti patirtis, viena iš smurto formų. Vaikams ne tik skaudu, bet ir reikia pagalbos.
Jie pateikia daugybę asmeninių situacijų, kad dalis patyčių formų mokyklose yra ignoruojamos. Į muštynes paprastai reaguojama, o į žodinį smurtą – nebūtinai. Mokiniai neretai sulaukia mokytojų pastabų, neva patyčios nieko tokio, jei esi netradicinės seksualinės orientacijos, nestandartinės figūros ar esi iš skurdesnės šeimos. Tada vaikai atsiduria labai sudėtingoje situacijoje – kreipiasi pagalbos į mokytojus, bet sulaukia ne palaikymo, o „patarimų“ pasikeisti, stengtis labiau pritapti ir pan.

Nuo pačios savanorystės pradžios aš pastebėjau, kad vaikai labiausiai bijo ne savo bendraamžių reakcijos, o tėvų. Jie prašo patarimų, kaip galėtų pasakyti savo tėvams apie patiriamas patyčias ar savo orientaciją, nes mano, kad jie nesupras, supyks, išsižadės ar tiesiog jiems nėra įdomu. Vaikus labiausiai baugina tėvų atstūmimas. Toks vaiko prašymas tik parodo, kaip jam svarbu yra tėvų būvimas šalia. Iš šešerių socialinio darbo metų darbo praktikos galiu pasakyti, kad tėvai labai dažnai negirdi ar tiesiog nenori girdėti savo vaikų, dėl per didelio užimtumo ar pačių laiko socialiniuose tinkluose neskiria vaikams pakankamai dėmesio, rūpesčio.

Kur kreiptis pagalbos?

  • Live Without Bullying“ LGL emocinės paramos platformą. LGBT moksleiviams, jų tėvams bei mokytojams. https://lithuania.livewithoutbullying.com/
  • Asociacija LGL – vienintelė išimtinai LGBT bendruomenės interesus atstovaujanti nevyriausybinė organizacija Lietuvoje www.lgl.lt
  • Tolerantiško Jaunimo Asociacija (TJA) – jaunimo organizacija, ginanti žmogaus teises Lietuvoje. Ypatingas dėmesys skiriamas tolerantiškos visuomenės ugdymui per formalųjį ir neformalųjį švietimą www.tja.lt
  • „Vaikų linija“ – psichologinė tarnyba, teikianti nemokamas ir anonimines konsultacijas telefonu bei internetu vaikams ir paaugliams. Paskambinę arba parašę elektroninę žinutę, vaikai gali pasikalbėti apie jiems rūpimus klausimus bei problemas, su kuriomis susiduria namuose ir mokykloje. Pagalbos telefonas: 116 111. Interneto svetainė: www.vaikulinija.lt
  • „Jaunimo linija“ – visą parą veikiantis pagalbos telefonas jaunimui. Jauni žmonės gali telefonu arba internetu susisiekti su pagalbą teikiančiais savanoriais, kurie išklausys, palaikys ir atsakys į rūpimus klausimus. Pagalbos telefonas: 8 800 28888. Interneto svetainė: www.jaunimolinija.lt

Mūsų visuomenė vis dar yra persmelkta homofobijos ir stereotipų, o jų neįmanoma taip lengvai ištrinti iš sąmonės. Kol egzistuos homofobija, bet kuris LGBT jaunuolis ir jo tėvai jaus realią ir pagrįstą baimę bei susirūpinimą. Kuo daugiau asmenų ir organizacijų imsis ginti homoseksualių žmonių teises, tuo greičiau homofobija išnyks iš mūsų visuomenės, o paaugliams ir jų tėvams rečiau teks susidurti su sunkumais ir iššūkiais.

Informaciją parengė Pakruojo NSPC socialinė darbuotoja darbui su šeimomis Lina Linkaitė

 

Skip to content