Pagal liaudies mąstyseną, Užgavėnės – tai slenkstis tarp nueinančios žiemos ir ateinančio pavasario. Savo pobūdžiu Užgavėnės yra tarsi karnavalas – tai liaudies šventė nesusijusi su jokiomis bažnytinėmis apeigomis (išskyrus faktą, kad šventės laikas priklauso nuo Velykų laiko). Užgavėnės švenčiamos likus 47 dienoms iki Velykų, taigi data kasmet kinta nuo vasario 3 iki kovo 9 dienos.
XX a. pabaigoje Užgavėnės daugelyje Lietuvos regionų, išskyrus Žemaitiją buvo pamirštos, tačiau apie 1985-1990 metus jos vėl buvo atgaivintos. Žemaičių Užgavėnių tradicijas perėmė ir kiti regionai. Užgavėnių pavadinimas kilęs nuo gavėnios pavadinimo, o pastarasis nuo žodžių ,,gavėti“ (silpti), bei ,,gautis“ (žemė gaunasi iš po žiemos miego). Seniau Užgavėnės buvo vadinamos Ragučio švente. Užgavėnių šventė nuo senų laikų žinoma visoje Europoje.
Per Užgavėnes būdavo vaišinamas kiekvienas į namus užėjęs žmogus. Tikima, kad jei per Užgavėnes gerai ir sočiai valgysi, būsi sotus ir stiprus visus metus. Užgavėnių pagrindiniai herojai Lašininis ir Kanapinis. Lašininis vaizduoja sotumą, persivalgymą. Jis storas, su lašinių gabalu burnoje, kartais su kiaulės galvos kauke. Kanapinis – liesas, apdriskęs, skrybėlę susijuosęs kanapių pluoštu, nuspurusiais ūsais, o rankose – ilga lazda Lašininiui išvyti. Kanapinis su Lašininiu paprastai stumdosi, grumiasi kol galiausiai Kanapinis nugali. Visa tai simbolizuoja nenorinčios pasitraukti žiemos kovą su žmonių išsiilgtu pavasariu.
Smagi ir turininga žiemos išvarymo šventė vyko 2026 m. vasario 17 d. Linkuvos socialinių paslaugų centro Krizių centre. Paslaugų gavėjai buvo supažindinti su Užgavėnių tradicijomis ir istorija, sužinojo, kodėl tokie svarbūs per Užgavėnes blynai? Todėl, kad blynas yra apvalus, o anksčiau apskritimas buvo suvokiamas kaip neprieinama erdvė piktosioms dvasioms. Kita vertus, karštas, didelis, geltonas blynas – sugrįžtančios saulės simbolis. Vadovaujantis ilgametėmis tradicijomis, buvo pasirinkta blynų kepimo edukacija. Kol vieni dalyviai kepė blynus, kiti serviravo stalą, pasakojo savo šeimų tradicijas, švenčiant Užgavėnes. Labai džiugino paslaugų gavėjų įsitraukimas į veiklą. Renginio kulminacija – nuoširdus ir šiltas visų dalyvių bendravimas skambant muzikai prie arbatos ar kavos puodelio, mėgaujantis pačių iškeptais širdelių blynais, paskanintais uogiene.
Renginio tikslas – stiprinti socialinį darbą su paslaugų gavėjais, kartu dalyvaujant užimtumo veiklose, perduodant ir puoselėjant ilgametes švenčių tradicijas. Nuoširdžiai dėkojame Krizių centrui už bendradarbiavimą.
Informaciją parengė ir renginį suorganizavo Pakruojo nestacionarių socialinių paslaugų centro atvejo vadybininkė Irena Narušaitienė
