Menu Close

Pakruojo rajone įsigyta sodyba pakeitė Neringos ir jos šeimos gyvenimą – atrado prasmę ir nieko nebekeistų

Mintis apie vaikų globą Neringai buvo sava nuo vaikystės. Jos močiutė dirbo virėja Šiaulių kūdikių namuose, gyveno netoliese ir savaitgaliais iš įstaigos į namus pasisvečiuoti parsivesdavo berniuką.

Pamena, kai dar būdama paauglė, mergina, eidama pro globos namus, matydavo mažus vaikus, įsikibusius į tvorą ir šaukiančius „mama!“. Jau tada Neringa žinojo, kad suaugs ir globoti paims bent vieną vienišą vaiką.

Vėliau, sukūrusi savo šeimą, susilaukusi dukters, ji su vyru „apvažiavo pusę Lietuvos“ ieškodami sodybos vasaros poilsiui. Taip atsitiko, kad ramybės oazę įsigijo atokioje vietoje, Pakruojo savivaldybėje. Nusipirkus sodybą, šeimai teko susidurti su kaimynų vaikais, kurių tėvai neprižiūrėjo – mažylius neretai reikėdavo pamaitinti ir su jais pabendrauti. Kurį laiką šešis netoliese gyvenančius vaikus Neringos šeimai teko pagloboti.

Vienas jų, jau suaugęs, nesenai aplankė moterį ir dalijosi prisiminimais.

Tuomet vaiko teisių apsaugos skyrius „nepaleido“ potencialių globėjų ir „užrašė“ juos į GIMK mokymus. Po jų pora apie pusmetį globojo vieną mergaitę, vėliau paėmė ir antrą – šiuo metu jos abi jau paauglės.

Neringa vis atkreipdavo dėmesį į per TV rodomą ar internete randamą informaciją apie budinčius globotojus. Ne kartą pagalvojo – turimi vaikai jau paaugę, norisi darbinės veiklos. Taip kelias moterį atvedė į informacinį renginį apie budinčius globotojus.

Pasirinkusi naują iššūkį Neringa atvira – šioje veikloje labiausiai žavi momentas, kai vaikai pradeda keistis: šypsotis, atsiverti, bendrauti, mokytis.

Sunkiausia – kai tik atveža vaikus, ypač paauglius.

„Kokią savaitę nerandi sau vietos,  kūnas dreba iš įtampos, – sako Neringa, – svarbu – atrasti, pamatyti vaiko jautrią vietą, per kurią gali pasiekti jo vidų. Drausminti vaiką gali, tik pažindamas jį, turėdamas ryšį“.

Kai sunku, pašnekovė pasiima šunį ir viena išeina į laukus, miškus. Daug kilometrų kartais nueina, grįžta pailsėjusi. Padeda ir namiškiai.

Neringos dukra, pasirinkusi ikimokyklinės pedagogikos studijas, save taip pat mato dirbant su vaikais. Jauna mergina labai daug padeda mamai, sugalvoja jaunam „kolektyvui“ užimtumą.

Jei šiandien reikėtų ką nors keisti, Neringa įsitikinusi – vis tiek rinktųsi vaikus, nes jie – jos gyvenimas.

Informacija iš straipsnio: https://www.tavovaikas.lt/lt/idomybes/g-80692-pakruojo-rajone-isigyta-sodyba-pakeite-neringos-ir-jos-seimos-gyvenima-atrado-prasme-ir-nieko-nebekeistu

 

Skip to content