Stresas – neišvengiama gyvenimo dalis. Bet kokiame darbe sudėtingų situacijų negalima išvengti, o dažnai reakcija į jas yra nerimas, baimė ir stresas. Tačiau nerimas retai kada būna produktyvus. Vis didėjantis gyvenimo tempas, besikeičiančios darbo sąlygos ir augantys kompetencijos reikalavimai verčia žmogų nuolat suktis darbų verpete. Nepriklausomai nuo įstaigos dydžio, dėl per didelio darbo tempo vienas iš kelių kolegų gali patirti stresą darbe. Stresas yra kasdieninio gyvenimo sudedamoji dalis.
Darbuotojai, dirbantys toje pačioje aplinkoje skirtingai išgyvena stresą. Tai lemia ne vien individualūs veiksniai (santykiai šeimoje, ekonominė padėtis, asmenybės ypatumai), bet ir patiriamo streso suvokimas. Psichosocialinė rizika siejama su stresu darbe apima darbuotojų saugos ir sveikatos problemas.
Socialiniame darbe, stresas sukelia ne tik sveikatos problemų, tačiau ir perdegimą, kuris turi įtakos darbo kokybei, produktyvumui ir efektyvumui.
Kategorija | Stresorius |
Darbo turinys | Neaiškūs reikalavimai
Per didelė atsakomybė Darbo neapibrėžtumas Per didelis darbo krūvis |
Darbo sąlygos | Darbo priemonių trūkumas
Sudėtingos darbo sąlygos Nuotolis darbas |
Įdarbinimo sąlygos | Mažas atlyginimas
Menkos karjeros perspektyvos Psichologų trūkumas |
Socialiniai santykiai darbe | Įstaigos vadovo nepalaikymas
Menka socialinė parama Menkos galimybės dalyvauti priimant sprendimus Komandinio darbo nebūvimas |
Paslaugų gavėjų elgesys | Specifinės kliento problemos
Agresyvus elgesys Psichologinis smurtas Reikalavimai ne pagal pareigybes Kliento netektis |
Asmeninės savybės | Per aukšti reikalavimai sau
Psichologiniai veiksniai Kompetencijų stoka |
Socialinis darbas yra daugialypis, o socialiniai darbuotojai neretai dirba su skirtingomis heterogeninėmis grupėmis, kas reikalauja daugiau ne tik žinių, laiko sąnaudų, bet ir gebėjo persiorientuoti į esamą situaciją, nuolat prie besikeičiančių darbo sąlygų ir politikos. Socialinis darbuotojas, ne visada dirba jam palankioje aplinkoje, jo darbui keliami dideli reikalavimai, kartais nepalankus paslaugų gavėjai ir jų aplinkos požiūris. Visa tai sukelia nemalonius potyrius, o kai kuriems stresą. Socialinis darbas emociškai sekinantis, todėl socialiniams darbuotojams kyla didelė rizika ne tik patirti stresą, bet ir perdegti. Tai taip pat yra vienas iš socialiniame darbe patiriamo streso pasekmių.
Esant stresinei situacijai socialiniai darbuotojai dažnai jaučia miego sutrikimus, nuotaikų kaitą, kankina nerimas bei negatyvios mintys, būna apatiški ir vengia kontakto su kolegomis ir net savo klientais. Socialiniai darbuotojai nurodė, jog patiriant stresą sunku susikaupti ir atlikti paskirtas funkcijas, norisi pamiršti darbo problemas arba kitiems socialiniams darbuotojams sunku atsiriboti ir pamiršti darbo problemas, jaučiama nuolatinė įtampas.
Streso simptomai ir požymiai socialiniame darbe
Simptomai | Streso požymiai |
Psichologiniai | Sunku susikaupti, pamiršti susitikimus ar kitus svarbius įvykius, pesimistinės mintys, nevaldomas nerimas ar nerimas. |
Emociniai | Irzlumas, atsiribojimas, depresija, niūrios mintys apie gyvenimą, nuotaikų kaita, negebėjimas atsipalaiduoti. |
Elgesio | Depresija ar nerimas, ilgalaikės sveikatos problemos, padidėjęs streso hormonų kiekis, ilgesnis nedarbingumo dienų skaičius, padidėjęs nutukimo lygis. |
Fiziniai | Žalingi įpročiai (alkoholis, rūkimas), valgymo įpročių pokyčiai, miego sutrikimas, saviizoliacija, atsakomybės vengimas. |
Streso raiška kliento atžvilgiu | Nenoras teikti paslaugų, empatijos nebūvimas, santykių kaita. |
Streso raiška santykiai su artimaisiais | Nenoras grįžti į namus, nenoras bendrauti, atsiribojimas. |
Stresą rodantys požymiai kiekvienam gali būti individualūs, pvz., fizinio simptomo požymis valgymo sutrikimas, vieniems gali pasireikšti padidėjusiu ar besaikiu valgymu, o kitiems – apetito praradimu; miego sutrikimas: nuolatiniu miego norėjimu arba priešingai – nemiga. Valgymo pokyčiai patyrus stresą, įvardijami kaip emocionalus valgymas, siekiant numalšinti stresą organizmą. Tačiau pasitaiko, kad socialiniai darbuotojai pradeda linkti prie žalingų įpročių – alkoholio. Į tai reikia atkreipti dėmesį tuomet, kai socialinio darbuotojo fiziniai pokyčiai kardinaliai pakito. Ne visada kolegos ar artimieji geba pastebėti socialinių darbuotojų streso požymius dėl jų gausos ir įvairumo: nerimas, depresija, dirglumas, pervargimas, miego sutrikimai, perdėtas reagavimas, atsirandančios sveikatos problemos, susikaupimo problemos, pasipiktinimo augimas, emocinis valgymas, žalingų įpročių atsiradimas arba suintensyvėjimas, atsakomybės sumažėjimas, laisvalaikio atsisakymas.
Paprastai darbdaviai per mažai dėmesio skiria mikroklimatui, kuris yra susijęs su darbo našumu ir pačių darbuotojų sveikata. Geri tarpusavio santykiai padeda įveikti darbe patiriamą įtampą. Neigiamomis emocijomis, sunkiais išgyvenimais dalinamasi tik draugiškoje ir saugioje aplinkoje.
Socialinių darbuotojų taikomi streso įveikos būdai
Į problemą nukreiptos įveikos strategijos
|
Sprendimų ieškojimas, savęs kontroliavimas, neleisti problemoms įsisenėti, balansas tarp darbo ir asmeninio gyvenimo, psichologinė parama ir pagalba, nuolatinis, kvalifikacijos tobulinimas. |
Į emocijas nukreiptos įveikos strategijos
|
Mitybos įpročiai, žalingi įpročiai, įvairios relaksacinės technikos, tikėjimas, miegas, poilsio ir laisvalaikio organizavimas, muzika, humoras. |
Vengimas
|
Sąmoningos pastangos atsitraukti nuo streso šaltinio. |
Socialinės paramos
|
Paramos ir pagalbos ieškojimas ir teikimas. Supervizijos, intervizijos. |
Streso valdymas socialiniame darbe nėra lengvas, nes tai darbas susijęs su kitų žmonių išgyvenimais, emocijomis, kurias, kartais, socialinis darbuotojas priima per suasmenintai ir reaguoja per jautriai. Kaip ir kiekvieną reiškinį, stresą būtina valdyti, pasirenkant vieną ar kitą realią galimybę jį įveikti, kontroliuoti ar prisitaikyti prie neišsprendžiamų situacijų. Įveikos strategija turi sumažinti kilusius reikalavimus t.y. sumažinti streso lygį. Socialiniams darbuotojams nesuvaldžius kylančio ar lėtinio streso, kyla perdegimo grėsmė, netinkamas pareigų atlikimas ir negebėjimas pasirūpinti savimi, savo sveikata. Todėl labai svarbu žinoti galimas streso pasekmės ir patiriamo streso įveikos galimybes. Stresą patiria visi, vieni į tai reaguoja jautriau, kiti ne.
Streso įveikos būdus yra daug, tačiau reikia išmokti tinkamai reaguoti į stresą, todėl to būtina mokytis. Koreguoti savo elgesį, siekiant įveikti iškilusias kliūtis, numalšinti streso negatyvų poveikį organizmui, būtina kontroliuoti save. Norint sėkmingai įveikti stresą darbe, svarbu identifikuoti streso priežastis ir atpažinti streso sukeliamus požymius.
Streso mažinimas įmanomas per supervizijas, kurios skatina pabūti su savimi, permąstyti savo situaciją, atrasti darną, įvardinti streso sukėlėją ir rasti būdą streso poveikį sumažinti. Todėl supervizijas socialiniame darbe galima apibūdinti kaip profesinio streso prevencijos priemones, padedančios išspręsti atsiradusius vidinius ir išorinius prieštaravimus, konfliktus. Be to, asmeninė arba grupinė supervizija skatina ieškoti pozityvų sprendimų, tokiu būdu gerėja socialinių darbuotojų savijauta ir santykiai tiek darbe, tiek namuose, o gilinimasis į žmogaus profesinį vaidmenį verčia patį asmenį keisti netenkinančius santykių modelius. Tačiau streso įveikimas priklauso nuo paties žmogaus ir jo kompetencijų, noro priimti pagalbą, nuostatų ir kt.
Sveikai į stresą reaguojantieji elgiasi taip, kad sumažintų streso poveikį ir nekiltų papildomų problemų dėl reakcijos į stresą. Sveikai reakcijai į stresą priskiriami pokalbiai su kitais žmonėmis apie iškilusias problemas, įsitraukimas į prasmingą ir mėgstamą veiklą, atsipalaidavimo priemonės, humoras, laiko su gerais draugais praleidimas, rūpinimasis kitais. Neefektyvus stresą mažinantis elgesys padeda laikinai. Dažniausiai siekdamas sumažinti stresą ir išlikti, žmogus bando užsimiršti pernelyg pasineriant į darbą ar kitą veiklą, perkeliant pyktį, bandant racionaliai pateisinti savo elgesį ar situaciją, vengiant kalbėti apie stresą sukėlusias situacijas ar jų neigimas.
Nesveikais streso įveikos elgesio būdai gali tapti tuomet, kai ilgą laiką vis pasirenkamos neefektyvios priemonės. Bandydamas įveikti stresą, žmogus ne tik nesikreipia pagalbos į draugus ar
profesionalus, bet ir psichologiškai atsiriboja, užsidaro, slopina savo jausmus. Tačiau neišsakyti ir užgniaužti jausmai gali prasiveržti įvairiomis į kitą nukreiptomis agresijos formomis, keršto siekimu arba savidestrukciniu elgesiu. Liguisti streso įveikos būdai pasireiškia sudėtingu, žalingu tiek individui, tiek socialinei aplinkai elgesiu.
Jei norite patirti mažiau streso:
- Atvirai išsakykite stresą keliančius aspektus, kylančius neaiškumas dėl pareigų, atliekamo darbo išsakykite tiesioginiams vadovams.
- Nuolat tobulinkite kvalifikaciją, dalyvaujant mokymuose ir seminaruose, rūpinkitės saviugda, domėkitės naujovėmis socialiame darbe ir analizuokite su profesine veikla susijusią literatūrą, įgykite žinių apie streso įveiką darbe.
- Organizuokite savitarpio pagalbos ir paramos grupes, dalyvaukite supervizijose ir intervizijose, kur būtų sprendžiamos ne tik problemos, bet ir dalijamasi gerąja patirtimi.
- Stenkitės gerinti komandinį darbą, bendradarbiauti su kolegomis. Pasirūpinkite kolegomis. Prisiminkite, kad esantys šalia jūsų kolegos susiduria su panašia situacija kaip ir jus. Stebėkite kolegų būseną, ir, jei reikia, padėkite ar nukreipkite emocinės pagalbos.
- Orientuokitės į problemų sprendimą. Paanalizuokite, ką galite išspręsti, o kas nuo jūsų nepriklauso.
- Reguliariai darykite pertraukėles darbe, skirti laiko poilsiui namuose. Laikytis dienotvarkės, poilsio režimo. Palaikyti optimalų fizinį aktyvumą.
Informaciją parengė socialinė darbuotoja Lina Linkaitė