„Šitas vaikas judrus“, „Aš nesuprantu, negali pasėdėti nė minutės ramiai“, „Aš jau matau, tavo vaikas tikrai hiperaktyvus“, „Oj, čia paprasta, viskas aišku – hiperaktyvumas“. Tokius ir panašius pasisakymus girdime gana dažnai ir labai greitai sugebame „diagnozuoti“ vieną ar kitą sutrikimą. Tačiau pirmiausiai verta apgalvoti, ar aš tikrai žinau, kas yra hiperaktyvumo sutrikimas, ar vaiko mama, tėtis nori išgirsti kito žmogaus nuomonę ir, ar ta nuomonė suteiks kokios nors naudos vaiko tėvams.
Hiperaktyvumo sąvoką girdime gana dažnai, tačiau ne visi žinome, ką šis žodis reiškia. Hiperaktyvumas (angl. hyperactivity disorder) yra neurologinis sutrikimas, kuriam būdingas didesnis judrumas, dažnesnis impulsyvumas, greitas išsiblaškymas bei negebėjimas ilgai išlaikyti dėmesio. Vaikams, kurie turi šį sutrikimą, sunku sėdėti ramiai vienoje vietoje (pvz.: restorane, pamokose, kino salėje), tam tikrus darbus atlieka skubotai (pvz.: užduotys mokykloje), tad rezultatai gali būti prastesni.
Hiperaktyvūs vaikai dažnai būna išsiblaškę, „svajokliai“. Jeigu veikla nėra įdomi vaikui, tuomet jis gali mintyse įsivaizduoti tai, ką jis šiuo metu nori veikti. Tokiu atveju, vaikas nebegirdi klasėje mokytojos, ko pasekoje prastėja mokymosi pažangumas. Taip pat išsiblaškymas prisideda prie to, kad vaikai dažnai pameta daiktus, nepaisant tų daiktų vertės.
Dažniausiai, vaikai turintys hiperaktyumo sutrikimą, apibūdinami kaip „nenuoramos, svajokliai, pramuštgalviai, neklaužados, hiperiai“ ir pan., tačiau verta pagalvoti, o ką jaučia pats vaikas. Kuomet susilaukiama daug kritikos dėl elgesio, mažėja vaiko pasitikėjimas savimi, liūdesys aplanko dažniau nei įprastai, vaikui yra sudėtinga užmigti po veiksmo pilnos dienos, pykčio emocija kartais tampa tokia intensyvi, kad vaikas susipyksta su draugais ir jaučiasi vienišas.
Galima teigti, kad tiek vaikas, tiek artimoje jo aplinkoje esantys žmonės, susiduria susunkumais. Tad svarbu padėti ir vaikui, ir tėvams, norint užtikrinti pilnavertišką vaiko ateitį.
Ką galima padaryti, kad hiperaktyvumo sutrikimą turintis vaikas jaustųsi kuo geriau?
- Pirmiausiai, reikalinga dienos rutina. Vaikas bus ramesnis, kai žinos, kokie įvykiai jo dienoje laukia.
- Labai svarbus yra ramus bendravimas su vaiku. Kitų asmenų pyktis, užgauliojimas, šaukimas gali dar labiau įaudrinti vaiką.
- Atliekant namų darbus, būtina daryti pertraukėles, nes ilgą laiko tarpą išlaikyti dėmesį yra sudėtinga.
- Vaikui bus lengviau nusiraminti, jei jis turės tam skirtą vietą. Tai turėtų būti vieta, kurioje vaikas jaučiasi saugus, gali pabūti vienas, netrukdomas kitų.
- Jei vaikas padarė kažką netinkamo, nekalbėkite apie tai daug kartų. Vaikas puikiai supranta, kad jo elgesys buvo netinkamas.
Parengė psichologė Erika Paškauskaitė 2023 m.